sutraukyti

sutráukyti K, Rtr, Š, NdŽ, DŽ¹; M, LL107,169, L 1. tr. SD325, Sut, N, KŽ, Rud sudraskyti, suplėšyti į dalis, į gabalus: Sutráukei šniūrus beraišydamas arklius ant pievos J. Arklys pasibaugštęs, pavadį sutraukęs lekia per balas ir girias A1885,162. Pamatęs mane ateinant, jis balsu suriko, kad nesutraukyčiau jo voratinklių J.Balč. Sukiužusių puodų ir katilų, atvilktų sulopyti ir paskui atsižadėtų, sutraukytų atsajų, užkaiščių, sąvaržų, kniedžių, pleištų, ištrupėjusių kirvių ir bedančių pjūklų [pilna kalvė] M.Katil. Kap žiemą buvo storai apsisegęs, [vilkai] sutráukė an jo visus rūbus, padraskė Vlk. Sutráukyti siūlai – vien galeliai sprindinykai Aln. Skietą sulaužė, nytis sutraukė, muštuvelius sudaužė S.Dauk. Kam sutráukei šilkų kamanėles, užrūstinai senąjį tėvelį JV1036. Pasirenkam sliekų, sutráukom i po gabaliuką duodam [žuvims] Nm. Sūnus sutraukė grandines ir mergaitę paleido LTR(Auk). Daug nes kartų surišė jį pančiais ir lenciūgais, bet lenciūgus sutraukė ing trupučius ir pačius sudaužė, ir niekas jo negalėjo įveikt Ch¹Mr5,4. | Sunkus žiemkenčiams laikas – pavasario šalnos. Iškelia šaknis ir sutrauko slūgstant M.Katil. | prk.: Padavimų keliu einant, nenorint sutraukyti ryšių su senoliais prosenoliais, mums irgi reiktų rašant šaknies galo priebalsius laikyties vadinamosios etimologinės rašybos K.Būg. Tie gamtos bei žmogaus nesutraukomi ryšiai kartais perteikiami sentimentalokais paveikslais rš. Yra virvės – amžinos kančios – iž ugnies, iž liepsnų susuktos, kurių niekas negalės sutraukyti ant amžių SPI373. Vedyba yra sutraukoma, vyrui arba žmonai prašant rš. Tavo visą pleną (planą) ir sutráukė Rod. | refl. tr., intr. K. ║ sugriauti, suardyti: Visą kluoną suardė, sutráukė Rod. 2. tr. atimti gyvybę draskant: Dvi mergaitės ganė avis, vieną ir sutráukė vilkai Dbč. Paskutinę naktį žiūri – pilnas kambarys kraujo ir kąsneliais sutráukytas [jaunuolis] Grv. Anas (juodvarnis) ką tik stvers, tai sutráukis, ar vištėlį, ar ką, ne tik vištėlį, ale ir vištą anas gali sutráukyt Pls. Ateina vilkai ir šunį sutráuko, neėda, ale sutráuko Rod. ^ Kad tave vilkai sutráukyt! Rod. ║ plėšant į atskiras kūno dalis nužudyti: Sutraukyti su arkliais aną už tokius ano darbus! Šts. Karalius pasišaukęs tarnus, liepė savo motiną raganą surišt ir, atvedus keturius jaučius, sukinkyt priešingas puses, kad ją sutraukytų LTR(Kdl). Įėjęs į pakajus, iškirto neprietelius, savo pačią ant arklių sutraukė DS323(Stak). Paskui išvedė jį int laukynus ir sutraukė tą urėdą arkliais ir jo kūno dalis sumetė į balą BsPII32. Tujau tu turi būti sutráukytas dvylika arklių BM401(Slnt). 3. tr. susprogdinti: Tiltą buvo sutráukę, ale pataisė Ad. Ejo jis ir an minos užejo, ir mina sutráukė jį Šlčn. Buvo sprogimas. Du [žmones] an vietos sutráukė Vrn. 4. iter. sutraukti 2: Sutráukyk tuos ryšulius į pasienį DŽ¹. Sutráukyk į vidurį tus puodelius Šts. Upe medžiai parplaukdavo, reikėjo sukrauti, sutráukyti [sielius] į aukštus kalnus Rsn. | refl. tr. prk.: Dabar man net dyvai, kaip mes susitraukome žemę katras į sau Vaižg. ║ Jis dvare mašinas baigia sutráukyt Sk. 5. tr., intr. NdŽ iter. sutraukti 10. | refl.: Ans staipydamos susitráuko J. 6. tr. NdŽ nevalingai sutrūkčioti.

◊ pečiùs [pečiaĩs; LTR(Graž)] sutráukė sakoma reiškiant nuostabą, abejojimą: Burmistras, išklausęs viską, sutraukė tik pečiais ir išvažiavo V.Kudir. Pečiaĩs sutráukė, kad aš tiek pinigų turiu Kbr. Motyna nieko neatsakė, tikt galvą pakratė ir pečiais sutraukė Vrp1889,130. Kas pieną lakė? – Mačiulis tik sutráukė pečiaĩs, – moj, katinas! Rod. Taip ta namų gaspadinė sutraukė savo pečius, sakydama: – Vai, Jurguti, koks tai lengvas darbas besąs! DS245.

\ traukyti; aptraukyti; atsitraukyti; įtraukyti; ištraukyti; nutraukyti; patraukyti; partraukyti; pertraukyti; pritraukyti; raztraukyti; sutraukyti; užtraukyti